AIM: start



TUE, 09 APR 2002 11:20:52 GMT

Kush do tė jetė kryetar

E vetmja gjė qė pengon aktorėt kryesor tė skenės politike serbė qė tė shpallin zgjedhjet e parakohėshme parlamentare ėshtė kalkulimi pėr humbėsit e mundshėm. Gjithēka tjetėr do tė jetė fitore

AIM Beograd, 01.04.2002.

Marrėveshja e marsit pėr bashkėsinė qė gjatė tre viteve tė ardhshme do tė quhet Srbia dhe Mali i Zi, qė u nėnshkrua nėn presionin e pafshehur tė Bashkėsisė Evropiane dhe pėrfaqėsuesit tė saj Havier Solanės, solli - pėrvec shumė hamendjeve dhe pakėnaqėsive - edhe njohurinė se tashme ish -RF e Jugosllavisė (RFJ) do tė ketė vitin zgjedhor. Mbajtja e zgjedhjeve pėr parlamentin e pėrbashkėt tė Serbisė dhe Malit tė Zi ėshtė paraparė deri nė fund tė vitit, pasi kuvendet e tė dy shteteve tė miratojnė marrėveshjen pėr bashkėsinė dhe dokumentin kushtetues tė bashkėsisė. Nė kėtė rast, tė dy anėtaret duhet tė sjellin kushtetutė tė re, nė pėrputhje me kėrkesat dhe standardet e Bashkėsisė Evropiane. Procedura e ndryshimit tė kushtetutave ekzistuese tė Serbisė dhe Malit tė Zi (gjithashtu edhe RF tė Jugosllavisė) mund tė fillojė nė mėnyra tė ndryshme: referendumi (nė Serbi) kėrkon mbėshtetjen e mė shumė se gjysmės sė banorėve, vendimin e Kuvendit me pėrkrahjen e dy tė tretave tė deputetėve, pajtueshmėrinė e mėparshme tė pėrgjithshme politike qė Kuvendi tė shpallet kushtetues ose shpalljen e zgjedhjeve pėr kuvend kushtetues.

Ēdo pushtet nacional ėshtė nė ndikimin e rrethanave politike qė dikton mbajtja e zgjedhjeve tė rregullta (presidenciale nė Serbi dhe Mal tė Zi, zgjedhjet lokale nė Mal tė Zi dhe nė pjesėn e Serbisė) dhe zgjedhjeve tė parakohėshme (qė nėnkupton marrėveshje e nėnshkruar nė Beograd dhe Barcelonė) dhe shfrytėzon rastin qė tė rrumbullakėsojė sezonėn. Pėr sa i pėrket Serbisė, kjo do tė thotė tė caktohen dhe tė mbahen zgjedhjet e parakohėshme parlamentare. Racionaliteti, megjithatė, nuk ėshtė diēka e patjetėrsueshme pėr sa i pėrket ekzistimit dhe mbetjes nė pushtet, kurse, siē qėndrojnė punėt, kjo veēmas nė Serbi. Pėrndryshe, ėshtė e vėshtirė qė tė sqarohet se pėrse koalicioni qeveritar, Opozita demokratike e Serbisė (DOS), ka lejuar njė rėnie tė pėrkrahjes qė tashme gjatė kohė e shėnojnė tė gjitha hulumtimet e opinionit publik.

Duke tėrhjekur vėrejtjen pėr pėrhapjen e pavendosmėrisė dhe papėrcaktueshmėrisė tė dy tė pestave tė votuesve - me ēka praktikisht ėshtė barazuar me pėrqindjen e atyre qė edhe mėtej pėrkrahin DOS-in - qė tregon se koalicioni qeveritar mbetet falė mungesės sė konkurencės nė skenėn politike. Nga ana tjetėr, mendimin e tyre se zgjedhjet e parakohėshme parlamentare janė tė domosdoshme e kanė shprehur 57 pėrqind tė tė anketuarve tė pėrfshirė nė anketėn e Qendrės Beogradase Marten Board International; shkak pėr kėtė janė mosplotėsimi i premtive tė qeverisė, pra 51 pėrqind, kurse nevojėn pėr pastrimin e raporteve brenda ODS-sė e shohin 17,5 pėrqind tė tė anketuarve. 12,5 pėrqind konsiderojnė se zgjedhjet do tė shpejtojnė tranzicionin dhe reformat. Anketa e pėrmendur tregon bindshėm disponimin e shumicės qė pėrmes zgjedhjeve tė zgjidhet situata politike nė Serbi.

"Situata momentale politike" ėshtė eufemizėm nga gushti i vitit tė kaluar je eufemizam nga gushti i vitit tė kaluar pėr tė mbuluar paaftėsinė dhe mosgatishmėrinė e liderėve tė DOS-it qė interesin e pėrgjithshėm ta flakin mbulojnė me animozitetet personale. Periudha e skandaleve nė gushtin e vitit tė kaluar u hap me vrasjen e Momir Gavriloviqit ish i punėsuar nė SSH (Sigurimin Shtetėror), kurse kėtyre ditėve arriti kulmin me arrestimin e Momēillo Perishiqit, nėnkryetarit tė Qeverisė sė Serbisė, i dyshuar pėr spiunim. Vrasėsi i Gavriloviqit, i cili ishte takuar me disa kėshilltarė tė kryetarit tė RFJ-sė Voisllav Koshtunicės, nuk u gjet. "Afera Delimustafiq" e filluar kah fundi i vitit tė kaluar me arrestimin e ish-ministrit tė punėve tė brendshme tė BeH Alija Delimustafiqit nė Beograd, qė shkaktoi kritika tė shumta brenda palėve tė DOS-it tė dikurshėm, qė rezultoi me shqiptimin e dėnimit me burg prej 90 ditėsh (nė ndėrkohė kanė kaluar) pėr shkak tė posedimit tė lejenjoftimit me emėr tė falsifikuar. Vala e re e kritikave tė ndėrsjellta shkaktoi arrestimi i Momēillo Perishiqit. Atė qė disa gazetarė e quajnė "DOS Minus" - qė pėrbėhet nga Partia Demokratike e kryeministrit Zoran Gjingjiq dhe disa parti "tė vogla" qė e pėrkrahin, gjithnjė e mė shpesh e kushtėzojnė pėrkrahjen e tyre - akuzojnė Vojisllav Koshtunicėn edhe si kryetar i RFJ-sė edhe si lider tė Partisė Demokratike tė Serbisė (PDS), nė funksionin e parė pėr veprimtari antishtetėrore, kurse nė tė dytin pėr atireformuese.

Atmosfera nuk ėshtė lehtėsues sepse pa marrė parasyshė se ėshtė plotėsuar pjesa mė e madhe e kėrkesave tė SHBA-ve, Qeveria e Serbisė kėtyre ditėve doemos duhet qė tė dorėzojė disa tė akuzuar pėr nė Hagė. "DOS Minus" nuk ka pėrkrahur pėrpjekjet e fundit tė Koshtunicės qė bashkėpunimi me Tribunalin e Hagės tė rregullohet me ndonjė ligj dhe solli solli, si duket nė njė situatė tė atillė, qė dorėzimi sėrish tė bėhet sipas vendimit nė vend. Kjo zvogėlon edhe mė pėrkrahjen e opinionit publik. Hulumtimet e tanishme tė opinionit publik kanė dėshmuar pėr njė rėnie tė madhe tė pėrkrahjes pėr Qeverinė e kryeministrit Gjingjiq, pak para shpėrthimit tė aferės sė spiunazhit me nėnkryetarin Momēilo Perishiq. Rėnia tjetėr e popullaritetit do tė pasojė menjėherė pas dorėzimit, sepse nė opinionin e pėrgjithshėm publik nė Serbi vetėm Tribunali i Hagės ka rejting negativ (madje edhe Aleanca NATO, tre vjet pas bombardimit, pak e ka pėrmirėsuar imixhin e vetė tek qytetarėt e Serbisė).

Ngarkesa shtesė pėr kryeministrin Zoran Gjingjiq paraqet edhe ajo pjesė e qeverisė e cila assesi tė arsyetojė ekzistimin e vetė. Pėrkundėr ministrit jashtėzakonisht tė popullarizuar tė finansave Bozhidar Gjeliq, i quajtur "Bozha Derikozha" qėndron ministri i policisė Dushan Mihajloviq, i cili nė vitin e fundit disa herė paralajmėroi dorėheqje, por nuk dha edhe pas deklaratės sė kryeministrit Gjingjiq se nė pesėdhjetė qytetet e Serbisė dihet se kush e udhėheq mafinė lokale, cilėt gjyqtarė e tolerojnė atė dhe kush me kėnd bashkėpunon nė punėt e ndyta. Nė kėtė "vit tė privatizimit" (ėshtė paralajmėruar shitja e 90 firmave) ministri adekuat Aleksandar Vlahoviq hyn me barrėn pėr njė transparencė jo tė mjaftueshme tė shitjes sė fabrikės sė cimentos Beocinka asaj franceze "Lafarzhe"; ministri i drejtėsisė dhe vetadministrimit lokal Vladan Batiq ofroi dhe pėrkrahu krerėt burokratik komunal, madje gati feudal...

Kontribut tė veēantė nė kėtė drejtim ka dhėnė edhe Gjingjiqi. Nė verėn e vitit tė kaluar rikonstruimi i kabinetit ishte caktuar pėr nė muajin shtator, kurse pastaj u shty pėr nė muajin mars tė vitit 2002. Ky rikonstruktim deri mė tani nuk ėshtė publikuar, edhe pse gjatė muajit janar hulumtimet e opinionit publik tregonin se 67 pėrqind e qytetarėve e konsiderojnė si tė domosdoshėm. Problemi sėrish ka tė bėjė me "DOS Minusin" dhe PDS-nė: hulumtimi i pėrmendur ka treguar se dy tė tretat e tė anketuarve pėrkrahin kthimin e PDS-sė nė Qeverinė e Serbisė. Nė vend tė rikonstruimit tė Qeverisė, kryeministri mė shumė kohė i kushtoi "blerjes" sė pėrkrahjes brenda "DOS Minusit". Kėshtu Vojvodinės, krahinės veriore tė Serbisė, "iu kthye" aitonomia nė njė "pako aranzhuese" ligjore. Duke fituar pėrkrahjen e njė partie minore Qeveria e Gjingjiqit pėrmes natės miratoi ndėrtimin e fabrikės sė duhanit nė Ēaēak, pėrkundėr vendimit tė mėparshėm se pėr kėtė do tl vendosej nė tėrėsi, nė procedurė publike dhe nė bazė tė ofertave publike tė tė interesuarve.

Pak para nėnshkrimit tė marrėveshjes pėr bashkėsinė ndėrmjet Serbisė dhe Malit tė Zi nėnkryetari i Qeverisė Federale Mirolub Labus, i njohur si "ai qė sjell lajme tė mira" shkaku i rolit tė tij nė negociatat me organizatat finansiar ndėrkombėtare, paralajmėroi se mendon pėr t'u kandiduar pėr kryetar tė Serbisė. Kėto zgjedhje, pa marrė parsyshė shtyerjen eventuale ose shpejtimin (kryetari i tanishėm i Serbisė Milan Milutinoviq gjendet nė listėn e tė akuzuarve tė Hagės sė bashku me tre bashkėpunėtorė mė tė ngushtė tė Millosheviqit) gjithsesi se nuk do tė mbahen deri nė fund tė kėtij viti. Miroljub Labus, nga ana tjetėr, gėzon njė popullaritet tė madh, nga Voisllav Koshtunicės dhe Bozhidar Deliqi ai ėshtė bindshėm mė i miri personalitet i vlerėsuar i skenės politike. Bazuar nė rrethanat politike nė Serbi, shkaku se opinioni publik e konsideron si ekspert e jo si politikan profesionist, ėshtė njė pėrparėsi e dukshme. Pėrkrahja qė morri nga grupi i ekspertėve G17+ ku plani i tij i shtoi edhe mė imizhin e ekspertit tė suksesshėm, lė nėn hije pėrkatėsinė e tij si pjetėtar i PD sė Gjingjiqit (vetė Gjingjiqi e pėrshėti i pėrmbajtur kandidaturėn, duke thėnė se DOS-i mbase ka kandidatė edhe mė tė mirė).

Deklarata e qartė e Labusit se mendon pėr njė kandidim provokoi gjithė atė lavė tė kandidatėve zyrtar e jozyrtar pėr kryetar tė Serbisė. Velimir Iliē, prefekt i Ēaēakut, "luftėta i parė i revolucionit tė pesė tetorit", potencialisht edhe njė nėnkryetar i Qeverisė sė Serbisė - e cila, nėse Gjingjiqi plotėson tė gjithė premtimet dhe paralajmėrimet, do tė jetė mė e madhja nė Evropės - paralajmėron kandidaturėn e vet, pėrveē nė rastin nėse kundėrkandidat do ta ketė Voisllav Koshtunicėn. Kryetari i RFJ-sė Vojislav Koshtunica, i cili disa herė gjatė ditėve tė fundit "ofroi" vendin e kryetarit tė ardhshėm tė bashkėsisė Srbia dhe Mali i Zi pėr ndonjė nga pjesa e vogėl e vendit, pyetjen rreth kandidaturės sė tij pėr vendin e kryetarit tė Serbisė e refuzon me pėrgjigjen se deri tani mendon "pėr njė gjė tė tretė" - tė ardhmen e bashkėsisė serbo-malazeze.

Kryetari i Partisė sė Unitetit Serb (PUS), e formuar nga Zhelko Razhnjatoviq Arkan, Borislav Peleviqi, deklaroi me modesti se kandidimin e tij eventual pėr kryetar tė Serbisė duhet ta propozojnė organizatat lokale partiake, kurse nė rast tė kundėrkandidatit brendapartiak edhe ta pėrkrahin. Lideri radikal Vojislav Sheshel sėrish e "kandidoi" nėnkryetarin e tij Tomislav Nikoliqin. Vuk Drashkoviqi, humbėsi mė i madh i ndryshimeve tė pesė tetorit nė Serbi, lider i Lėvizjes sė Ripėrtrirjes Serbe (qė nė zgjedhjet parlamentare nuk e kaloi kufirin e votave tė mjaftueshme zgjedhore), deklaroi se nga partia e tij kandidat do tė jetė "ndonjė tjetėr: Tė realtė dhe modest janė edhe zyrtarėt e Partisė Socialiste tė Serbisė, tė Millosheviqit: kryetari i tyre gjendet nė Hagė, kurse duket se askush nuk ka guxim pėr ndonjė tentim eventual tė ripėrtrirjes sė partisė.

Lista e atyre qė ėndėrrojnė tė jenė nė zgjedhje si kandidatė ėshtė e gjatė. Ish-kryeministri jugosllav, shtetasi amerikan dhe biznismeni Milan Paniq, deri tani nuk e ka shprehur qėllimin e tij se ka ndėrmend tė kandidohet, por gjykuar sipas spoteve promovuese mbi biznesin e suksesshėm, qė fillon nga 200 e pėrfundon nė 2,5 miliardė dollarė - ka hyrė me tė madhe nė fushatė. Bazuar nė shtypjen e qindra mijėra pllakateve zgjedhore, sikur zhiron njė film tė metrazhit tė gjatė pėr karrierėn e tij, por edhe me pėrvojėn e njeriut qė pėr njė fushatė dhjetė ditore "i morri" mė shumė se njė tė tretat e votave tė trupit votues kundėrkandidatit Sllobodan Millosheviq - mund tė theksohet se ambicjet e Paniqit nuk duhet tė nėnēmohen. Ashtu si me vendimin eventual pėr kandidim, ai ka pėrvojė tė mirė personale nė raport me opozitėn e dikurshme, qė tani ėshtė nė pushtet. Nė ndėrkohė - jo me njė prapavijė tė qartė dhe tė mirė - njėfarė paralajmėrimi pėr kandidatin e vet ka dhėnė edhe diaspora serbe, pėrmes Mirosllav Majko Gjorgjeviqit, njėrit nga shumė "serbėve mė tė pasur nė botė".

Paraqitja e kandidaturave nė opinionin publik si kandidatė pėr vendin e kryetarit tė Serbisė, zgjedhje tė cilat duhet tė mbahen mė sė voni deri nė muajin janar tė vitit tė ardhshėm, mund tė komentohet edhe si njė test i disponimit tė qytetaarėve. Analistėt beogradas, megjithatė, vlerėsojnė se - nga tė gjitha zgjedhjet qė janė nė rend dite, qė erdhėn pas rriregulimit tė shtetit tė pėrbashkėt - Serbia do tė ballafaqohet me zgjedhjet e parakohėshme parlamentare, ku do tė ballafaqohen aleatėt e deridjeshėm nė luftė kundėr Sllobodan Millosheviqit: "DOS Minus" dhe PDS, G17+ dhe, mbase, Lėvizja Popullore "Otpor!", qė nė ndėrkohė gjithashtu ndarė. Sipas burimeve mirė tė informuara, ēėshtja e zgjedhjeve parlamentare tani ka tė bėjė me arritjen e censusit pėr hyrje nė parlament. Ky detaj tregon edhe tė arriturėn qė kanė dhėnė ndryshimet e njėmendėta nė Serbi.

ALEKSANDAR QIRIQ