AIM: start



SAT, 16 FEB 2002 14:12:34 GMT

Paratė dhe lojėrat

Zhelko Mitroviē, pronar i TV Pink, ka paguar mė shumė - nga 2,4 ka paguar 1,6 milion marka, Dragan Tomiē, ish-drejtori i "Simpos", nga 294.900 pagoi rreth 98 mijė marka, ish-ministri i punėve tė jashtme Zhivadin Jovanoviē nga 530 mijė marka ka paguar 177 mijė, kurse ministri i dikurshėm i policisė Vlajko Stoilkoviē gjithashtu ka paguar me kohė tatimin e caktuar. Kur ėshtė fjala pėr pronė personale shlyerja e detyrimeve bėhet shumė mė shpejt se sa kur bėhet fjalė pėr pagesėn e detyrimeve tė firmave nė krye tė tė cilave shpesh kanė qenė tė njėjtit njerėz.

AIM Beograd,12.02.2002.

Nė fund tė janarit 2002 nga ekstraprofituesit nė Serbi janė paguar 55,3 milionė marka. Drejtoria republikane e tė hyrave publike ka dorėzuar 390 vendime pėr borxhin e pėrgjithshėm me vlerė prej 270,5 milionė marka. Prej tyre 315 tė obliguar kanė paguar detyrimet e tyre ose janė nė proces e sipėr, sepse ligji parashesh shlyerjen e detyrimeve edhe me kėste. Nė 55 raste duhej tė tė bėhej pagesa e detyruar, sepse borxhin prej 88,9 milionė markash tė obliguarit nuk deshtėn ose nuk mundėn ta paguajnė nė mėnyrė tė rregullt.

Ata qė kanė pritur mė shumė dhe paralajmėruan tė hyra prej njė miliardė markash nė arkėn e shtetit, duke patur parasyshė se ishte vėrtetuar baza prej 8,3 miliardė marka vetėm nga shfrytėzimi i emisionit primar, janė nisur vetėm duke e patur parasyshė atė qė ėshtė shkruar nė fletė, sqaron ministri serb i finansave Bozhidar Djeliē. Nė bazė tė dokumenteve qė disponon Banka Popullore e Jugosllavisė, ajo qė pritej ishte reale. Megjithatė, u pa se shfrytėzuesit e pėrshtatshmėrisė bankare, sėrish kishin tė bėjnė me faktet nė letėr, pra shfrytėzuan mundėsinė ligjore qė tė ēliroheshin nga pagesa e ekstraprofitit pėr atė pjesė qė ishte investuar nė prodhimtari. Mospagesa e pėr zhvillimin e prodhimtarisė dhe eksportit, por pėr tė rrogat e punėtorėve, nuk ėshtė lėndė e ligjit pėr tatimin e ekstraprofitit dhe zbatuesit nė praktikė.

Nė arkėn republikane nuk janė mbledhur shhumė para, sepse pagues tatimesh ende shkruajnė ankesa ndaj vendimeve tė Drejtorisė republikane tė tė hyrave publike, nė ndėrkohė kompletojnė dokumentacionin e kėrkuar. Kjo e ngadalėson gjithė procesin, kurse nė ndėrkohė shfrytėzojnė qėndrimin e organeve kompetente se qėllimi nuk ėshtė t'u a vėrė dryrin ndėrmarrjeve, por qė t'i detyrojė ata qė janė pasuruar padrejtėsisht nė kuriz tė shoqėrisė qė tė paguajnė detyrimet e tyre. Natyrisht, secilin e godet situata politike nė Serbi, ēdo ēėshtje, pėrfshirė edhe kėtė, politizohet, dhe do tė ishte fat sikur miratimi i njė ligji tė ishte ēėshtje teknike, ēėshtje e nėpunėsve tė autorizuar pėr realizimin e asaj qė parasheh ligji. Nė vend tė kėsaj - kontesti rreth kushtetutshmėrisė sė Ligjit ende nuk ėshtė kryer para Gjyqit kushtetues tė Jugosllavisė - nė opinionin publik pohohet se "mungon vullneti politik pėr zbatim nė vepėr"; gjithnjė po drejtohen gishtat nga "atje dikund nė Qeveri" qė koketon me ekstraprofituesit, kurse argumenti kryesor ka tė bėjė me faktin "se konstrabanduesit e mėdhenj tė mallrave me akcizė nuk kanė paguar tatimet", kurse "kėstin e paguan vetėm familja Kariē".

Janė tė paktė ata qė dėshirojnė tė shohin realitetin, qė nuk ėshtė aq i kėndshėm. Ekstraprofituesit e njėmendtė ishin aq tė zgjuar sa tė fshinin gjurmėt e shkruara dhe tė mos kishin aq shumė pronė nė Serbi, qė mund tė ishte mbulesė pėr detyrimet e tyre. Ata qė kanė pronė deri diku kanė shlyer detyrimet e veta.

Mjafton qė tė shikohet vetėm lista e paguesve tė tatimeve qė janė pronar tė objekteve dhe banesave reprezentative dhe do tė shihet se nga vlera tatimore prej 22,5 milionė markash janė paguar 12,3 milionė marka apo 63 pėrqind. Pronarėt e shtėpive janė angazhuar qė tė paguajnė 7,7 milionė marka. Zhelko Mitroviē, pronar i TV Pink, ka paguar mė sė shumti - nga 2,4 ka paguar 1,6 milion marka, Dragan Tomiē, ish-drejtori i "Simpos", nga 294.900 pagoi rreth 98 mijė marka, ish-ministri i punėve tė jashtme Zhivadin Jovanoviē nga 530 mijė marka ka paguar 177 mijė, kurse ministri i dikurshėm i policisė Vlajko Stojiljkoviē gjithashtu me kohė ka paguar tatimin e caktuar. Kur ėshtė fjala pėr pronė personale shlyerja e detyrimeve bėhet shumė mė shpejt se sa kur bėhet fjalė pėr pagesėn e detyrimeve tė firmave nė krye tė tė cilave shpesh kanė qenė tė njėjtit njerėz. Deri tani askush nuk jep pėrgjigje nė pyetjen prej nga kėta njerėz i kanė qindra mijė markat apo milionat pėr tė paguar kėtė tatim. Natyrisht, pėr tė gjithė ėshtė e qartė se burimi i kėtyre parave nuk ėshtė nga tė ardhurat qė kanė marrė duke ushtruar funksione tė larta shtetėrore. Por tani, fatkeqėsisht, nuk ka bazė ligjore pėr tu hulumtuar prejardhja e kėtyre parave. Asnjė zyrtar i lartė i PSS, PRS dhe JUL, madje as ata ndaj tė cilėve ėshtė ngritur padi, ose janė nė burg, nuk ka pranuar se diēka ka vėnė nė xhepin e vetė. Nė vend tė kėsaj shpesh dėgjohen deklaratat se do tė padisin ata qė i akuzojnė pa pasur dėshmi.

Ėshtė reale se nė aparatin shtetėror, qė duhet tė ndihmojė pėr zbatimin e ligjit pėr sa i pėrket kompletimit tė dokumentacionit tė duhur mbi ekstraprofitin, janė shumė nga ata qė thjesht nuk duan, nuk janė tė aftė ose pėrkatėsia partiake ua pamundėson tė kryejnė nė mėnyrė kualitative pjesėn e vet tė punės. Pėr kėtė shkak vonohet publikimi i emrave qė kishin pėrfituar nga biznesi me mallra me akcizė, gjegjėsisht qė ishin pasuruar falė rregullave ekzistuese tė regjimit pėr tregti tė jashtme. Natyrisht, aspak nuk duhet harruar as obstruksionet e llojit tjetėr, tė ndėrlidhura me legalizimin e objekteve tė ndėrtuara pa leje, bashkėpunimin e dobėt ndėrmjet organeve tatimore, tė shėrbimit dhe atij policor, si dhe reagimi joadekuat i autoriteteve vendore.

Edhe pse duket se 55,3 milionė marka janė tė pamjaftueshme, sadopak zbusin varfėrinė e rreth 700 mijė familjeve. Gati tre milionė qytetarė tė Serbisė kishin mundėsi qė sė paku njė pjesė tė vuajtjeve tė tyre "tu paguheshin" nga ekstraprofituesit. Kur gjithė kėsaj t'i shtosh edhe iniciativėn e ligjit tė ri tatimor qė nė tė ardhmen do tė kryqėzojė tė hyrat e paraqitura nė organet tatimore dhe pasurinė e fituar, ėshtė e qartė se nuk mungon vullneti politik qė tė arrihet deri tek drejtėsia. Ėshtė ēėshtje se athua ky vullnet ka gjasa tė pėrfillet nė lojėrat e ardhshme politike.

TATJANA STANKOVIQ