AIM: start



MON, 14 JAN 2002 12:08:18 GMT

Ushtarėt pėrkrah Pavkoviqit

"Kur damkoset komandanti luftarak i Armatės sė Tretė se ka bėrė ndonjė krim nė Kosove, kjo ėshtė sikur kėto krime t'i kenė bėrė tė gjithė 139 mijė ushtarėt e Armatės. Thirrja pėr pėrgjegjėsi komanduese nėnkupton pėrgjegjėsi kolektive qė juridikisht ėshtė jokorrekte", kumtoi Armata e Tretė.

AIM Beograd, 08.01.2002.

Pavkoviēi ai jemi tė gjithė ne - kėshtu do tė mund tė tingėllonte reagimi i pjesėtarėve tė Armatės sė Tretė, sė paku tė atyre qė haptas dhe zėshėm komentuan lajmet nga Haga se ėshtė ngritur hetim kundėr komandantit tė Armatės sė Tretė dhe shefit tė Shtatmadhorisė sė UJ-sė gjeneral Nebojsha Pavkoviēit. "Pjesėtarėt e pėrbėrjes sė tanishme tė Armatės sė Tretė, veēanėrisht tė Korpusit tė Prishtinės, ngritjen e hetimeve kundėr komandantit tė tyre luftarak e pėrjetojnė si akuzė kundėr vetes, pėr heroizmin qė treguan duke mbrojtur megjet e shtetit nė Pashtrik dhe Koshare dhe pėr tė siguruar paqen dhe kthimin e dinjitetit nacional nė Jug tė Serbisė", vlerėsoi Komanda e Armatės sė Tretė.

"Kur damkoset komandanti luftarak i Armatės sė Tretė se ka bėrė ndonjė krim nė Kosmet, kjo ėshtė sikur kėto krime t'i kenė bėrė tė gjithė 139 mijė ushtarėt e Armatės. Thirrja pėr pėrgjegjėsi komanduese nėnkupton pėrgjegjėsi kolektive qė juridikisht ėshtė jokorrekte", kumtoi Armata e Tretė, duke shtuar se hetimet mund tė bėhen ekskluzivisht pėr pėrgjegjėsi individuale. Edhe pse principi i pėrgjegjėsisė komanduese pėrgjithėsisht vlen kur janė nė pyetje komandantėt e dikurshėm tė Ushtrisė Ēlirimtare Kombėtare, nė shembullin e komandantėve luftarak serb pėrgjegjėsia komanduese pėrjashtohet si argument fajėsie, sepse "diēka e tillė nuk ekziston nė tė drejtėn e vendit".

"Nuk e di nėse paralajmėrimi mbi hetimin nė Hagė kundėr pjesėtarėve tė UJ ėshtė kurth, politikė ose justifikim pėr agresionin e paparė kundėr vendit tonė mė 1999. Personalisht nuk kam pritur se do tė bėhen hetime kundėr pjesėtarėve tė Armatės sė Tretė sepse e di se ēka ėshtė bėrė gjatė luftės", pohon komandanti luftarak i Korpusit tė Prishtinės gjenerali Vladimir Lazareviē. Duke pohuar mbi atė qė bėri Armata e tretė nė Kosovė, Lazareviēi sqaron se ushtari nėn komandėn e gjeneral Pavkoviēit i pėrmbahej principit tė efikasitetit ushtarak dhe asnjėherė nuk ishte jashtė principeve humane dhe etike. "Gjatė vitit 1999 qindra terroristė shqiptarė u arrestuan nė konfrontime, por asnjėri nuk ishte likuiduar por iu dorėzuan organeve kompetente shtetėtore. Nėse dikush do ta dėshironte pastrimin etnik atėherė asnjėri nga ata nuk do ta shihte dritėn e diellit", sqaron Lazareviē.

Edhe vetė njė nga eprorėt e UJ pėr tė cilin interesohet Haga, Lazareviēi pėrfundon se pjesėtarėt e Armatės sė Tretė reagojnė ndaj pasivitetit tė njė pjese tė organeve zyrtare shtetėrore si dhe ndaj sulmeve tė bėra ndaj Armatės sė Tretė dhe Korpusit tė Prishtinės pėr krime mė Kosove".

Krerėt e Armatės sė Tretė nuk lėshojnė rastin qė nė ēdo konferencė shtypi tė njoftojnė opinionin me grumbullin e letrave qė ēdo ditė arrijnė nga luftėtarėt e Armatės sė Tretė, luftėtarėt e tė gjithė luftėrave, organizatat e eprorėve ushtarak dhe shoqatat tjera qė "reagojnė kundėr akuzės ndaj Pavkoviēit dhe gjeneralit tė policisė Sreten Lukiē". Argumenti i UJ-sė ėshtė se i ėshtė pėrmbajtur tė drejtės luftarake nė Kosovė. Qindra akuza kundėr pjesėtarėve tė vetė tė kreut ushtarak asnjėherė nuk kanė kaluar. Nė kėto fletpadi njė numėr i vogėl janė akuzuar pėr vepra tė rėnda penale. As vet fakti se ndaj pjesėtarėve tė UJ-sė janė ngritur mbi 200 fletpadi para gjyqeve ushtarake nuk flet shumė pėr qėllimet e UJ-sė pėr tė dėnuar ata qė nuk kanė respektuar normat ndėrkombėtare tė luftės.

Ngritja e akuzave nuk do tė thotė se fajet janė dėshmuar, pėr ēka flasin edhe procedurat e shumta qė janė penguar pėr shkak tė mungesės sė fakteve ose mungesės sė dėshmitarėve nga Kosova.

Edhe gjykata ushtarake e Nishit gjeti zgjidhje solomonike dhe u shpall jokompetente pasi ishte ndėrprerė gjendja e luftės kurse rastet e obliguesve ushtarak ua kaloi gjyqeve civile.

Derisa pjesėtarėt e UJ-sė, sipas vlerėsimit tė gjeneralit Vladimir Lazareviē, kanė krijuar njė ndjenjė se shteti i ka lėnė nė hije, policėt serb nuk duhet tė shqetėsohen, sė paku deri tani, se Serbia do t'i dėrgojė menjėherė nė Hagė. "Ministria e Punėve tė Brendshme (MPB) doemos duhet qė tė mbrojė tė punėsuarit e vetė kur janė tė rrezikuar. Publikimi i listės i ka shqetėsuar mjaft policėt. Se a do tė kėrkojnė mbrojtje gjyqėsore ėshtė e drejtė e tyre por qėndrimi i MPB-sė ėshtė qė atyre tu ofrohet ndihmė", thotė shefi i policisė sė Nishit Radisav Gvozdenoviē me rastin e padisė sė 13 policėve nga Nishi kundėr kryeredaktorit dhe redaktorit pėrgjegjės sė "Blicit" Veselin Simonoviē pasi kishte publikuar listėn me emrat e 362 policėve pėr tė cilėt thuhej se interesohej Tribunali i Hagės, kurse mė parė e kishte botuar edhe magazini "Reporter". Edhe pse Gvozdenoviē mohon se nė vendimin e policėve nga Nishi nuk ka pasur ndikim MPB-ja, kolegu i tij mė i vjetėr dhe ministėr federal i policisė Zoran Zhivkoviē pohon se "e din se MPB-ja e Serbisė ka trimėruar ata qė mendojnė se me padi mund tė mbrojnė integritetin personal".

Se a do tė kenė pėrkrahjen e shtetit apo jo, kjo pėr luftėtarėt e dikurshėm nga luftėrat nė ish- Jugosllavi ėshtė diēka tjetėr, ndėrkohė qė ata mund tė shpresojnė se nuk do tė pėrfundojnė nė Hagė derisa nuk ėshtė ndėrprerė nga bota ndihma apo pėrkrahja me njė votė kundėr nga ana e tyre qė nuk janė tė kėnaqur me "tempon dhe cilėsinė e bashkėpunimit me Tribunalin e Hagės".

Pas kėsaj dikush do tė mbetet i painformuar, dikush do tė fshehet pas Statusit tė Gjyqit tė Hagės, dikush do tė pres nė rrugė njerėzit me bereta tė kuqe, kurse luftėtarėt do t'i bėjnė shoqėri komandantit tė dikurshėm suprem.

Qytetarėt e rėndomtė nė gjithė kėtė ēėshtje mund tė vlerėsojnė se a janė ithtarė tė ndonjė "komandanti trim" pėr tė cilin Gjykata vendase ėshtė mė e dashur se sa ajo e Hagės apo ithtarė tė politikės sė atyre qė rejtingun e vet e pėrmirėsojnė pėrmes Hagės.

ZORAN KOSANOVIQ