AIM: start



TUE, 25 SEP 2001 20:27:52 GMT

Fėmijėt rom dhe shkolla e Nikshiqit

Tė ndarė nė qoshen e klasave dhe qytetit, romėt me shumicė mungojnė nė shkolla. Diskriminim apo fat i shkruar?

AIM Podgoricė, 19.09.2001.

Dhjetė fėmijė roma nga Nikshiēi nuk janė nė listėn e rregullt pėr pranim nė klasėn e parė tė shkollės fillore "Mileva Lajoviē-Lalatoviē". Janė refuzuar me arsyetimin e drejtorit tė shkollės Zelko Drinēiē "se nuk ka kushte pėr formimin edhe tė njė klase" dhe se "doemos duhet regjistruar edhe njėzet fėmijė tė popullatės shumicė". Pas kėsaj drejtori pohoi "se assesi nuk bėhet fjalė pėr diskriminim". Aktivistja e Qendrės sė Romėve nga Nikshiqi reagoi nė vendimin e drejtorit, duke apeluar deri tek Ministria e Arsimit qė romėve tė vegjėl, nė pėrputhje me ligjin pėr shkollim tė detyruar, t'u mundėsojė shkollimin. Autoritetet arsimore reaguan dhe ata u nisėn drejt shkollės.

Kjo ngjarje shkaktoi interesim tė madh nė opinionin publik dhe ishte shkas pėr tė shqyrtuar se athua nė qytetin pranė Trebjesit ekziston diskriminim nė shkollimin e romėve.

Sipas fjalėve tė koordinatores sė Qendrės sė Romėve, Nada Kopriviē,nė Nikshiq jetojnė 839 romė, qė janė koncentruar nė pesė vendbanime - "Budo Tomoviē" 1 dhe 2, Hekurudhė, Trebjes dhe Brla. Mes tyre ka 478 fėmijė deri 18 vjeē. Prej gjithė kėtyre janė duke u shkolluar njėzet veta, 17 nė shkollė fillore dhe tre nė shkollė tė mesme.

Cilėt janė shkaqet qė romėt nuk shkojnė nė shkollė fillore?

"Thjesht, prindėrit nuk insistojnė qė fėmijėt e tyre tė shkollohen. Por ėshtė e vėrtetė se ata qė shkojnė nė shkollė hasin nė shumė probleme. Sė pari, ata mėsojnė lėndėt qė nuk janė nė gjuhėn e tyre amtare. Gjithashtu mėsimdhėnėsit nuk u kushtojnė mjaft kujdes dhe nuk janė tė interesuar qė t'i mėsojnė. Nė seminare, ku ėshtė diskutuar pėr problemin e shkollimit tė romėve, arsimtarėt pranojnė se kėta fėmijė rrijnė nė bankat e fundit dhe me vendimin e arsimtarit, ndahen nga fėmijėt tjerė me njė bankė bosh. Ka kėtu indiferencė tė vetė romėve dhe diskriminim shoqėror", sqaron Nada Koprivic.

Ėshtė interesant se njė pėrqindje e romėve, gjykuar sipas hulumtimeve dhe anketave me ta, konsiderojnė se duhet tė jetojnė tė ndarė nga pjesa tjetėr e popullatės lokale. Kjo flet pėr njė distancė tė vazhdueshme sociale, se romėt, nė njėfarė mėnyre, "zgjedhin" izolimin e tyre, tė bindur se tė tjerėt nuk i pranojnė. Nga ana tjetėr dhe popullata lokale mė shpesh flet pėr izolimin e tyre, kurse pėrqindja mė e madhe thotė se fėmijėt nuk do tė duhej tė shkonin nė tė njėjtėn shkollė me romėt.

Ēka me shkollimin e tyre? Flasin romėt e rinj qė kanė kryer shkollimin fillor.

"Fėmijėt dėgjojnė nga prindėrit se kush ėshtė rom e kush nuk ėshtė. Mendoj se mėsojnė racizėm dhe nacionalizėm", thotė Fatima Naza, njė rome e bukur, qė ka kryer shkollėn e mesme.

Pėr shkollimin e vetė ajo thotė: "Kam qėndruar nė bankėn e fundit dhe kam pėrjetuar shumė pakėnaqėsi. Nxėnėsit tjerė dėnoheshin qė tė uleshin me ne apo pranė nesh. Nga dhjetė romėt qė u regjistruam atė vit nė shkollėn fillore vetėm unė dhe motra ime Jasmina arritėm tė kryenim shkollėn fillore. Ne jemi kryengritės. Mendoj se edhe mėsimdhėnėsit janė meritor pėr ndėrprerjen e shkollimit e fėmijėve. Njoh dy vajza qė deri nė fund tė vitit nuk kishin nota, edhe pse ēdo ditė shkonin nė shkollė".

"Nė shkollėn fillore iknin nga unė dhe flisnin se nuk isha e aftė pėr asgjė, iknin nga unė se mos jam e sėmurė", flet pėr pėrvojėn e vetė gjatė shkollimit Jasmina Naza, motra e Fatimes.

Megjithatė, ekzistojnė edhe pėrvoja tjera. Arsllani, i cili kishte mundur tė ndiqte shkollimin e mesėm, thotė: "Pėr mua ishte super. Nuk kam pasur kurfarė problemesh dhe sėrish do tė shkoja nė shkollė".

Aktivistja e Qendrės sė Romėve sqaron se janė tė shpeshta rastet e diskriminimit. Sipas mendimit tė saj, ata qė nuk kanė kėsi problemesh, si Arsllani, jeton mes malazezėve, tė soccializuar ose tė asimiluar.

Gjykuar sipas asaj qė na thanė romėt kryesisht janė tė prirė pėr tė shkolluar fėmijėt e tyre, por ballafaqohen me probleme tė shumta.

"Nėse unė kam shkuar, atėherė edhe fėmijėt e mi duhet tė shkojnė nė shkollė. Tė shkollohen normalisht dhe tė ndjehen mirė. Secili dėshiron tė shkollojė fėmiun e vetė. Por ndonjėherė nuk ka as kushte", thotė Ajat Itaj.

"Djali im regjistrohet nė klasėn e parė. Dėshiroj ta shkolloj. Vitin e kaluar shkoi dy-tre muaj nė shkollė, por mėėsuesja mė tha qė do tė ishte mė mirė ta lente, sepse nuk dinte tė lexonte dhe shkruante", thotė Seēera Berisha.

Madje problem paraqesin edhe librat amzė tė regjistrimit. Fėmijėt e Shefkije Krasniēit, refugjate nga Peja, ndjekin mėsimet nė Universitetin e Punėtorėve nė Nikshiq, pėr shkak se nė kohėn kur duhej tė ndiqnin shkollimin, nuk kishin dokumentacionin e nevojshėm. Nė vendbanimin "Budo Tomoviē", ku jetojnė shumė romė nga Kosova, ka shumė raste tė kėtilla.

Nė hyrje tė njė vendbanimi njė djalosh na priti me fjalėt: "A keni ardhur tė na regjistroni nė shkollė? 'Oci ėshtė i pari!". Vijnė pastaj mjaft tė tjerė tė bindur se i regjistrojmė nė shkollė. Atyre u ėshtė ndėrprerė shkollimi sepse kishin ardhur nė Malin e Zi pa dokumente.

Tė vendosur nė njė qoshe tė klasės dhe qytetit, romėt nė numėr tė madh i shmangen shkollimit. Diskriminim apo fat i shkruar? Sipas reagimeve tė autoriteteve - me heshtje - dyshimi ėshtė i orientuar nė pohimin e parė.

MILENA PEROVIĒ