AIM: start



SUN, 05 NOV 2000 12:43:34 GMT

Ēfarė fshihet pas histerisė sė re me vizat

Bullgaria vė nė pzetje pjesmarrjen nė Paktin e stabilitetit

AIM Sofje, 31.10.2000.

Seriali i rregullt vjetor i quajtur “ Histeria pėr shkak tė vizave shengene pėr qytetarėt bullgarė” fitoi dimension tė ri pikėrisht njė muaj ditė para zgjidhjes definitive tė kėtij problemi.

“Nė qoftė se ēeshtja e fshirjes sė Bullgarisė nga lista negative e vizave nuk zgjidhet nė mėnyrė pozitive, vendi do tė dalė nga Pakti i stabilitetit tė Evropės juglindore”, deklaroi kryetari i kėshillit parlamentar pėr politikėn e jashtme Asen Agov. Nė kėtė mėnyrė ai u shpalli ultimatum edhe shteteve tė Shengenit, edhe vendeve donatore tė paktit nga tė cilat Bullgaria pret miliona evra nė suazat e programit pėr rindėrtimin e regjionit. Nga binarėt e diplomacisė sė qetė Agovi e futi vendin nė terenin e debatit tė zhurmshėm tė ēėshtjes sė vizave, ēėshtje kjo e cila gjatė kohė ėshtė tema numėr 1 nė bisedat e Bullgarisė me Bashkėsinė Evropiane dhe e cila nė kėtė rast ėshtė vėnė nė rrafshin “ose - ose”. Nė pyetje ėshtė vėnė e tėrė pėrvoja e deritashme pozitive e lobimit pėr nxjerrjen e vendit nga lista negative e quajtur ndryshe edhe “ lista e zezė e Shengenit”. Poashtu edhe premtimet e fituara se pakti do tė pėrkrahė disa projekte tė infrastrukturės nė vitet e ardhshme. Vallė paguhet flijimi? Dhe pse vallė ėshtė ndėrmarrė njė sulm i tillė i fuqishėm befasues?

Sa i pėrket sulmit ai vėrtetė ėshtė i fuqishėm. Pėr ndryshim nga mė parė, kur Agov-i bėnte gafe nė paraqitjet e tij rreth problemeve tė politikės sė jashtme, si duket tani pozicioni i tij ėshtė harmonizuar nė nivelin mė tė lartė. Ministri i punėve tė jashtme Nadezhda Mihaillova si edhe disa ministra tė tjerė tė Ivan Kostov-it e pėrkrahėn akcionin e tij. Realisht pas gjithė asaj zhurme fshihet njė mėnyrė mjaft perfide e shprehjes sė pozicionimit tė ri tė Bullgarisė sa i takon ēeshtjes sė Paktit tė stabilitetit. Dhe duket se ky ėshtė njėri nga qėllimet kryesore tė histerisė sė re. Vendi ėshtė i gatshėm tė ndėrpresė marrėdhėniet e veta me Paktin, thekson refreni i fshehtė nė tė gjitha paraqitjet . Dhe ky refren po pėrsėritet shumė shpesh dhe zėshėm nga ana e shumė politikanėve me ndikesė. Vetėm nė kėtė mėnyrė mund tė spiegohet se si Bullgaria ndėrlidh dy ēėshtje tė cilat nė shikim tė parė nuk kanė asgjė tė pėrbashkėt dhe as qė nė ndonjė mėnyrė mund tė ndėrlidhen mes tyre - vizat dhe pjesėmarrja nė Pakt.

“ Pakti i stabilitetit mund tė shndėrrohet nė alibi politik pėr ndryshimin e qėllimeve reale tė Bullgarisė dhe kthesėn e saj prej rrugės sė drejtė kah strukturat evropiane. Nė qoftė se vizat nuk ndėrpriten, nga vendi i cili njė pjesė tė problemit e ka tė zgjidhur, Bullgaria do tė bėhet shteti problematik dhe objekt direkt i Paktit” , deklaroi lidhur me kėtė ministresha Nadezhda Mihaillova.

Kolegėt e saj e pėrkrahėn poashtu ēėshtjen. Zėvendėsministri i financave Plamen Oresharski deklaroi se Bullgaria deri tani nuk kishte fituar asgjė nga Pakti i stabilitetit, por mbase edhe nesėr nuk do tė fitojė. “Duhej qė nga ajo linjė tė arrinin mjete tė cilat do tė kompenzonin humbjet e vendit pėr shkak tė jugokrizės. Mirėpo, vendi ynė ka mundėsi afrimi deri te resurset kreditore, kėshtu qė nuk ėshtė e nevojshme tė marrė kredi tė tilla nėpėrmjet tė Paktit tė stabilitetit. Kėshtuqė nė qoftė se ka tendencė qė nėpėrmjet Paktit pėr stabilizim tė ngadalėsohet anėtarėsimi ynė nė BE, nė atė rast ai shkakton mė shumė dėme se sa dobi”, deklaroi Oreshanski.

Deri tani Bullgaria ka marrė gjithsej 2 milion evra, kurse vetėm pėr projektet e shpejta siē ėshtė Ura-2 e Danubit, modernizimi i limanit Lom dhe modernizimi i aeroportit tė Sofjes pret 160 milion evra, thekson Asen Agov. Nė suazat e projekteve pėr finansim brenda dy viteve priten edhe mbi 750 miliona evra.

Kordinatori kombėtar i Paktit pėr stabilizim Nikola Karadimov dha dorėheqje menjėherė pas kėrcnimeve tė shprehura se Bullgaria mund tė dilte nga strukturat e tij. Nė qėndrimin e vet zyrtar ai deklaroi se ėshtė shprehur “ mospėrputhshmėri ndėrmjet qėndrimit tė tij dhe tė qeverisė bullgare”. Zėdhėnėsi i Paktit Endru Levi u pėrpoq qė tė ulė tensionin duke theksuar se mjetet e para nė kuadrin e projekteve tė shpejta do tė arrijnė nė vitin 2001. Mirėpo edhe ai deklaroi se nuk mund tė kuptonte se ēfarė lidhjeje kishte ndėrmjet Paktit dhe vizave. Ftesat e tij pėr qetėsim tė ēeshtjeve vėshtirė se do tė jenė tė mjaftueshme nėqoftėse kemi parasysh qėllimet e qeverisė. “Ajo qė ėshtė me rėndėsi tė veēantė ėshtė ēėshtja qė Pakti mos shndėrrohet nė mėnyrė pėr ndryshimin e synimeve evropiane tė Bullgarisė”, deklaroi Mihaillova.

Pėrndryshe Bullgaria ėshtė e pėrgaditur lidhur me atė se si duhet tė veprojė nė qoftė se nuk kanė sukses bisedat pėr fshirjen nga lista negative e vizave. Dalja nga Pakti i stabilitetit ėshtė vetėm njė pjesė e planit tė saj. Varianti tjetėr ėshtė qė edhe Bullgaria tė aplikojė vizat pėr qytetarėt e BE nė bazė tė reciprocitetit. Dhe edhe diē tjetėr: ”Pjesėmarrja e Ivan Kostov-it nė samitin nė Nicė mė 6 dhe 7 dhjetor po bėhet i panevojshėm”, deklaroi Agov.

Ideja kryesore ėshtė qė zhurma tė zmadhohet para zgjidhjes sė kėsaj ēėshtjeje nė fund tė nėntorit. “Evropa duhet tė kuptojė qartė dhe saktė se cili ėshtė qėndrimi i Bullgarisė”, thekson ai. Nuk mungojnė poashtu edhe faktet e nevojshme pėr pėrkrahjen e ēėshtjes bullgare. Vendi i ka plotėsuar tė gjitha instrukcionet e BE-s sa i pėrket forcimit tė kontrollit kufitar, aplikimin e dokumenteve tė reja dhe masat tjera,, vėrteton Ministria e punėve tė brendėshme. Kjo pėrgadit raportin pėr tėrė atė qė ėshtė publikuar gjatė dy viteve tė fundit me qėllim qė Bullgaria tė shndėrrohet nė kufi tė sigurtė tė jashtėm tė BE. Sipas kėsaj Bullgaria mė nuk prodhon emigracion ilegal. Aktualisht nė teritorin e saj ndodhen 55.000 tė jashtėm, duke pėrfshirė nė kėtė numėr tė gjithė qytetarėt e jashtėm tė cilėt nė mėnyrė legale ndodhen nė kėtė shtet. Gjatė vitit tė kaluar dhe kėtij viti te ne janė asgjėsuar 58 kanale tė trafikut tė njerėzve. “Bullgaria ka zėnė aqė drogė sa edhe tė gjitha vendet e Evropės sėbashku”, ka deklaruar premieri Kostov.

Sipas analizave tė Qendrės pėr hulumtimin e demokracisė vetėm 1,5 deri 2% tė Bullgarėve mendojnė tė emigrojnė. Te Romėt pėrqindja ėshtė dyfish mė e vogėl. E njėjtė ėshtė situata edhe te ata qė i pėrkasin bashkėsiė etnike turke tė cilėt interesohen pėr jetėn nė Turqi, mirėpo kėtė nuk e realizojnė pėr shkaqe ekonomike.

Hulumtimet e bashkėsive tė shoqatave industriale dhe tregtare tė Bullgarisė tregojnė se vizat janė pengesė kryesore pėr personat afaristė. Tregėtia me vendet e BE-s ėshtė zmadhuar nga 10-15 % tė vitit 1996 nė 60% nė vitin 1999. Mirėpo, pengesat qė u bėhen biznismenėve bullgarė vėshtirėsojnė procesin e partneritetit tė ndėrsjellė. “Pėr ne ēėshtja nuk ėshtė politike, por ekonomike. Biznesi bullgar humb shumė tė holla pėr shkak tė punėve tė parealizuara, tregjeve dhe provizioneve tė pazbuluara”, deklaroi kryetari i dhomės tregtaro- industriale tė Bullgarisė Bozhidar Bozhinov.

Prandaj pra ende nuk ėshtė e qartė vallė Evropa jep sinjale tė qarta se problemi nuk do tė zgjidhet, qė pala bullgare ka ndėrmarrė kėtė sulm tė shpejtė.”Indiciet janė mė shumė tė natyrės historike. Nė vitin 1944 Perėndimi u hamend sa i pėrket Bullgarisė kėshtu qė kjo u gjend nė duart e Bashkimit Sovjetik. Tani duhet t’i parashtrojmė me ashpėrsinė e duhur pyetjet tė cilat kanė tė bėjnė me ardhmėrinė e shtetit dhe tė popullit tė vet”, deklaroi Agov-i.

Edhe tė dhėnat e sotme bazohen nė atė se Bullgaria ka ēfarė tė thotė nė lidhje me Paktin pėr stabilizim dhe pjesėmarrjen e saj nė tė, mirėpo ajo po kėndon kėngėn e vizave. Nuk mund tė dihet fundi - mbase mė nė fund mund tė ndodhė edhe njėra edhe tjetra - qė problemi i vizave tė zgjidhet kurse Bullgaria tė tėrhiqet nga Pakti.

f. AIM Sofje

GEORGI FILIPOV